Draugai, grupės ir... dar daugiau grupių ir draugų (1977 - 1980)

Pirmosios žinios apie Depeche Mode kilmę siekia 1977 metus, kada Vince Clarke ir Andrew Fletcher įkūrė grupę „No Romance in China“. Vince buvo pagrindinis grupės vokalistas ir gitaristas, Andrew teko bosisto vaidmuo. 1979 metais Vince gitara jau grojo savo draugų Robert Marlow ir Paul Langwith grupėje „Ultravox rip-off band“.

Martin Gore taip pat netinginiavo - 1978-79 metais jis, kartu su savo mokyklos bičiuliu Philip Burdett, subūrė akustinį duetą „Norman and The Worms“, kuriame Martin grojo gitara. Pasirodymai vykdavo klube „Van Gogh“ (Bezildonas, Esekso grafystė, Anglija).

1979 metais Marlow, Gore, Clarke bei dar vienas draugas Paul Redmond susibūrė ir pasivadino „The French Look“. Gore vėl teko groti gitara.

Dar viena grupė atsirado 1980 metų kovo mėnesį. Šį kartą jos nariai buvo Clarke (vokalas/gitara), Gore (klavišiniai) ir Fletcher (bosinė gitara). Pasivadinusi „Composition of Sound“, grupė 1980 metų gegužės 31 surengė pasirodymą Bezildono jaunimo klube „Nicholas School Youth Club“. Pasirodyme dalyvavo ir „The French Look“.

Netrukus po „Composition of Sound“ įkūrimo, Clarke ir Fletcher susidomėjo sintezatoriais. Juos skolindavosi iš pažįstamų ar dirbdavo pasitaikiusius po ranka darbus, tam, kad pakaktų lėšų juos įsigyti.

1980 metais Clarke vietiniame talentų šou išgirdo David Bovie dainos „Heroes“ interpretaciją. Susidomėjęs jis pasiūlė atlikėjui prisijungti prie grupės, kuriai tuo metu labai trūko pagrindinio vokalisto. Pasiūlymas buvo priimtas ir grupės nariu tapo David (Dave) Gahan.

Naujos sudėties grupei reikėjo ir naujo pavadinimo. Buvo pasirinktas variantas - Depeche Mode, pasiskolintas iš madoms skirto prancūzų žurnalo „Depeche Mode“ (pranc. „madų naujienos“ arba „besikeičianti mada“).

Pirmasis išleistas naujos grupės su nauju pavadinimu kūrinys buvo daina „Photographic“, kuri pateko į pirmąjį nepriklausomos įrašų studijos „Some Bizzare Records“ dainų rinkinį „Some Bizzare Album“. Vėliau „Photographic“ buvo dar kartą įrašyta albumui „Speak & Spell“.

Aukštyn

Pirmieji žodžiai - mokomės kalbėti ir tarti (1981)

Po vieno iš gyvų pasirodymų, vykusių „Bridge House“ klube (rytų Londono dokų rajonas Canning Town), su grupe susiekė Daniel Miller, muzikos įrašų leidybos įmonės „Mute Records“ įkūrėjas. Jis pasiūlė įrašyti singlą ir tokiu būdu pareklamuoti jo įmonę. Žodžiai greitai virto darbais ir 1980 metų gruodžio mėnesį buvo įrašytas pirmasis Depeche Mode singlas „Dreaming of Me“. 1981 vasario mėnesį singlas buvo išleistas ir pasiekė 57 vietą Jungtinės Karalystės (JK) topų sąrašuose.

Paskatinta tokios sėkmės, grupė įrašė dar vieną singlą „New Life“. Šį kartą buvo pasiekta 11 vieta JK topų sąrašuose. Po trijų mėnesių Depeche Mode išleido dar vieną singlą, kuriam pavyko prasimušti net į JK topų dešimtuką - „Just Can‘t Get Enough“, 8 vieta (1981 rugsėjo mėnesis).

Singlo populiarumas labai padėjo grupei - ji tapo labiau žinoma, ir tai buvo puikus pagrindas išleisti debiutinį albumą „Speak & Spell“. Albumas buvo išleistas 1981 metų lapkričio mėnesį ir pasiekė 10 vietą JK albumų sąrašuose. Kritikų atsiliepimai apie jį buvo įvairūs. Muzikos naujienų laikraštis „Melody Maker“ albumą įvertino gerai: - „... puikus albumas... vienas iš tokių, kurie pritraukia naujus gerbėjus ir, kurių seniems fanams niekada negana...“. Tuo tarpu, muzikai, politikai ir popkultūrai skirtas žurnalas „Rolling Stones“ buvo griežtesnis: - „lengvas turinys, kurio klausymui reikalingas tėvų sutikimas“.

Aukštyn

Sudie, Vince... Sveikas, Alan... (1981 - 1982)

Albumo „Speak & Spell“ pristatymo turo metu, Clarke vis labiau nepatiko kryptis, kurią pasirinko grupė. Vėliau jis šį nepasitenkinimą išsakė žodžiais „... visada trūkdavo laiko, ką nors padaryti...“. 1981 metų lapkričio mėnesį Clarke viešai pareiškė, kad palieka Depeche Mode. Dulkės, kurias sukėlė Clarke užtrenktos durys, dar nespėjo nusėsti, o jis kartu su bliuzo dainininke Alison Moyet jau subūrė naują electropop duetą Yazoo (JAV žinoma, kaip Yaz). Dar vienas duetas, kurio narys tapo Clarke - 1985 metais pasirodžiusi grupė Erasure.

Buvo tartasi, kad Clarke ir toliau rašys dainas Depeche Mode. Jis pasiūlė naują kūrinį „Only You“, tačiau grupė jos atsisakė. Yazoo atliekama „Only You“ pasiekė 2 vietą JK topų sąrašuose, o Depeche Mode liko be naujų dainų šaltinio. Martin, kuris „Speak & Spell“ albumui parašė dainas „Tora! Tora! Tora!“ ir „Big Muff“, buvo priverstas tapti pagrindiniu dainų tekstų rašytoju.

1981 metų pabaigoje likę Depeche Mode nariai paskelbė anoniminį skelbimą laikraštyje „Melody Maker“: „Suburtai grupei reikalingas klavišininkas - kreiptis tik su rimtais pasiūlymais“. Atsiliepė Alan Wilder - muzikantas, kilęs iš vakarinės Londono dalies. Alan dirbo asistentu studijoje DJM ir jam buvo tekę susidurti su tuometinėmis grupėmis, tokiomis, kaip „The Dragons, Dafne and the Tenderspots“, „Real to Real“, „The Hitmen“ ir „The Korgis“. Nors skelbimas buvo skirtas jaunesniems negu 21 metų amžiaus asmenims, Alanas (kuriam tuo metu buvo 22 metai) sumelavo apie savo amžių ir, po dviejų perklausų, 1982 metų pradžioje buvo priimtas bandomajam laikotarpiui, kaip turo narys.

Aukštyn

Nesulaužyti, nesulaužomi ir patys viską laužantys (1982)

1982 metų sausio mėnesį grupė išleidžia naują singlą „See You“. Pirmasis singlas, sukurtas be Vince Clarke sumuša visų trijų singlų, prie kurių išleidimo Clarke prisidėjo, pasiekimus (6 vieta JK topų sąrašuose). Tą patį mėnesį grupė leidžiasi į pirmąjį pasaulinį turą, kuris pavadintas taip pat, kaip ir singlas - „See You“. Šiek tiek vėliau įrašomi ir išleidžiami dar du singlai - „The Meaning of Love“ ir „Leave in Silence“.

Liepos mėnesį Depeche Mode pradeda ruoštis antrojo albumo išleidimui. Daniel Miller praneša Wilder, kad albumo įrašymui jo paslaugų neprireiks, kadangi likę grupės nariai trokšta įrodyti, kad grupė gali gyvuoti ir be Vince Clarke. Albumas, kuriam buvo parinktas „A Broken Frame“ pavadinimas, išleidžiamas rugsėjo mėnesį. Tuoj pat prasideda ir antrasis tais metais turas - „Broken Frame Tour“.

Aukštyn

Metas kurti (1983)

Pirmasis tikras Wilder muzikinis įnašas į grupės diskografijos „skrynelę“ buvo 1983 metų sausio mėnesį išleistas atskiras singlas „Get the Balance Right“. Septintasis Depeche Mode singlas įsimintinas ir dėl kitų „pirmųjų kartų“. Tai buvo pirmasis ribotu tiražu išleistas singlas ir pirmasis singlas, kuriame buvo įtrauktos gyvai atliekamos dainos „Tora! Tora! Tora! (Live)“, „My Secret Garden“, „See You“, „Satellite“, įrašytos 1982 metais spalio 25 dieną, koncerto „Hammersmith Odeon“ salėje (Hammersmith, vakarų Londono dalis) metu.

Wilder taip pat prisidėjo ir prie grupės atliekamos muzikos skambesio pokyčių. Synclavier skaitmeniniai sintezatoriai, garso emuliatoriai ir sampleriai kartu su anksčiau grupės naudotais analoginiais sintezatoriais perkėlė Depeche Mode į kitą lygmenį. Naujas albumas „Construction Time Again“ buvo kuriamas naudojant įrašytus kasdienius garsus, kuriuos grupės nariai specialiai „medžiodavo“ pramoniniuose Londono rajonuose. Panašią techniką naudojo ir kitos, eklektišką - pramonės įtakotą muziką populiarinančios, grupės - „Art of Noise“ ar „Einstürzende Neubauten“.

Keitėsi ne tik skambesys, keitėsi ir dainų tekstai. Gore lyrika tapo labiau orientuota į socialinius ir politinius įvykius. Puikus to pavyzdys galėtų būti daina „Everything Counts“, kurioje minimas išryškėjęs tarptautinių korporacijų godumas. Daina pasiekė 6 vietą JK topų sąrašuose ir pabuvojo tarp 30 geriausių dainų Airijoje, Pietų Afrikoje, Šveicarijoje, Švedijoje ir Vakarų Vokietijoje.

Aukštyn

Apdovanojimas - šlovė ir jos priedai (GayPride) (1984 - 1985)

Ankstyvaisiais savo gyvavimo metais Depeche Mode sėkmė lydėjo tik JK, Europoje ir Australijoje. Viskas pasikeitė 1984 metų kovo mėnesį, kai jie išleido singlą „People Are People“. Pirmoji vieta Vokietijos topų sąrašuose, antroji vieta - Airijoje, ketvirtoji - JK ir Šveicarijoje. Taip pat, šiek tiek pavėluotai, įpusėjus 1985 metams - pasiekta 13 vieta JAV, kur „Sire“ (leidykla, kuri Šiaurės Amerikoje atstovavo grupę) išleido rinkinį tokiu pat pavadinimu - „People Are People“.

1984 metų rugsėjo mėnesį buvo išleistas naujas grupės albumas „Some Great Reward“. „Melody Maker“ pareiškė, kad jis verčia klausytoją „...sustoti ir pažvelgti, kas vyksta šalia jo...“. Grupės bandymai pažvelgti į poros tarpusavio santykius („Lie To Me“), seksualinius žaidimus („Master and Servant“) ar piktnaudžiavimą visagališkumu („Blasphemous Rumours“), buvo persmelkti niūriomis gyvenimo prasmės paieškos nuotaikomis. Tai labai tiko įvairiems gotų judėjimams, kurie vėlyvais 70-aisiais užgimė JK ir iš lėto plito JAV. Būtent tokia, kultinė ir nepanaši į tuo metu vyravusius „soft rock“ ar „disco hell“ stilius, muzika leido Depeche Mode sužibėti tokiose radijo stotyse, kaip KROQ (Los Angel, JAV) ar WLIR (Long Island, New York, JAV). Šiuo aspektu, JAV labai skyrėsi nuo Europos ar JK, kuriose grupė buvo laikoma populiariu jauku jaunimui ir visokeriopai skatinama šį įvaizdį išlaikyti.

Kartu su albumu „Some Great Reward“ buvo įgyvendinta ir nauja idėja, kuri vėliau buvo plėtojama visuose grupės albumuose - vien tik Martin atliekama baladė („Somebody“). Visas pastangas klausytojai įvertino - albumas prasimušė į JAV albumų Top sąrašus ir pateko į Top 10 geriausių albumų keliose šalyse Europoje. 1985 metais „Mute Records“ išleido rinkinį „The Singles 81>85“ (JAV šio rinkinio pavadinimas buvo „Catching Up with Depeche Mode“), į kurio sudėtį buvo įtraukti nauji grupės hitai „Shake the Desease“ ir „It‘s Called Heart“. „Shake the Desease“ buvo ruošiamas naujam grupės albumui, tačiau, dėl pernelyg anksti užbaigtų darbų, buvo įtrauktas į rinkinį. Radijo stotis KROQ paskelbė šią dainą 1985 metų daina.

Aukštyn

Tykšt... Mirtis ką tik buvo šalia ir pasiglemžė musę (1986)
(P.S. Reikia nuvalyti priekinį stiklą)

Vienas iš didžiausių Depeche Mode persikūnijimų įvyko 1986 metais, kai buvo išleistas penkioliktasis singlas „Stripped“ ir jį lydintis albumas „Black Celebration“. Dingo dauguma „industrial-pop“ garsų, kurie buvo skiriamasis pastarųjų įrašų ženklas. Vietoje to grupė pateikė grėsmingą, nelaimės nuojautos persmelktą, savitais garsais pasižymintį skambesį, šalia kurio puikiai derėjo niūroki ir tamsesni Martin parašytų dainų žodžiai.

Tiek singlas, tiek albumas išsiskyrė ir novatorišku sampling technikos panaudojimu - pavyzdžiui, „Stripped“ foninis ritmas yra veikiančio motociklo variklio garsas, tik labai sulėtintas ir iškreiptas, naudojant įvairius garso filtrus, pati daina pradedama užvedamo mašinos variklio garsu, o baigiama fejerverkų sukeltais garsais.

Albume buvo ir atnaujinta dainos „Fly on the Windscreen“ versija, pavadinta „Fly on the Windscreen - Final“. Ankstesnė dainos versija, kaip b-side daina, buvo įtraukta į anksčiau išleisto singlo „It‘s Called a Heart“ (1985 metai) sudėtį. 2007 metais Wilder viename interviu prasitarė, kad įrašų leidykla „Mute Records“ uždraudė išleisti „Fly on the Windscreen“, kaip a-side dainą, nes pirmasis dainos žodis buvo „death“ (angl. mirtis). Tačiau grupė buvo įsitikinusi, kad daina verta daugiau ir nusprendė ją įtraukti į albumą.

Naujasis albumas atnešė ir daugiau pasikeitimų. Video klipas dainai „A Question of Lust“ buvo režisieriaus Clive Richardson atsisveikinimas su grupe. Kito video klipo dainai su labai panašiu pavadinimu - „A Question of Time“ filmavimui vadovavo naujas režisierius Anton Corbijn. Tai buvo ilgo ir našaus bendradarbiavimo pradžia - Corbijn tapo pagrindiniu asmeniu, kuriančiu Depeche Mode vizualinę išraišką.

Aukštyn

Muzika visiems (1987 - 1988)

Grupės atliekamos muzikos įrašymo metodų ir skambesio pokyčiai tęsėsi ir kitame albume. 1987 metais išleistas „Music for the Masses“ buvo pirmasis albumas (šeštasis grupės studijinis albumas), kurį įrašant dalyvavo su „Mute Records“ nesusijęs prodiuseris David Bascombe (kitos žymesnės grupės, su kuriomis jis dirbo - „Tears for Fears“, „Dove“ ir Suede“). David Bascombe buvo pakviestas padėti įrašų studijoje, tačiau, pasak Wilder, David vaidmuo neapsiribojo tik garso inžinieriaus pareigomis. Pramoninių garsų įrašinėjimą ir apdorojimą, naudojant sampling techniką, pamažu išstūmė eksperimentai su sintezatoriais. „Record Mirror“ (muzikinių naujienų laikraštis leistas nuo 1953 iki 1991 metų) šį albumą pavadino „labiausiai išbaigtu ir seksualiausiu Mode albumu, tarp išleistų iki šiol“.

Nors albumo singlų „Strangelove“, „Never Let Me Down Again“ ir „Behind the Wheel“ pasiekimai JK topų sąrašuose buvo gana kuklūs (atitinkamai - 16, 22 ir 21 vietos), kitose šalyse jie buvo priimti su malonumu. Vakarų Vokietijoje ir Pietų Afrikoje „Strangelove“ pasiekė net 2 vietą topų sąrašuose, Švedijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Šveicarijoje pateko į dešimtuką.

Albumo išleidimą lydintis pasaulinis turas vyko 1987-1988 metais. Turo kulminacija galima laikyti paskutinįjį grupės koncertą, kuris vyko „Rose Bowl“ stadione (Pasadena, Los Angeles apylinkės miestelis, Kalifornija, JAV). Tai buvo 101-asis turo koncertas. Šis koncertas ir turas tapo viena iš grupės „vizitinių kortelių“, kurios primena, kaip daugiau nei 80000 žmonių minia mojavo rankomis pagal dainos „Never Let Me Down Again“ melodiją. Tai tapo įpročiu - kiekviename gyvai atliekamame Depeche Mode koncerte ši daina sulaukia labai daug gerbėjų dėmesio.

Turas taip pat buvo įamžintas dokumentiniame filme „101“, kurį prodiusavo ir režisavo Donn Alan Pennebaker. Filmo pagrindas - trijų, atsitiktinai išrinktų, grupės gerbėjų kelionė kartu su grupe 1988 metų turo Šiaurės Amerikoje metu.

Aukštyn

Gal norėtum paskambinti savo nuosavam Jėzui...? (1990 - 1991)

Įpusėjus 1989 metams, Depeche Mode grįžo į įrašų studiją. Įrašinėjama buvo Milane, grupei talkino prodiuseris Flood (Mark Ellis) ir prancūzų kilmės didžėjus Francois Kevorkian. Pirmasis bendrų pastangų vaisius buvo singlas „Personal Jesus“. Prieš išleidžiant šį singlą, buvo vykdoma gana išmoninga reklaminė akcija - JK regioniniuose laikraščiuose, asmeninių skelbimų puslapiuose buvo spausdinamas skelbimas su žodžiais „Tavo nuosavas, asmeninis Jėzus“. Paskambinus nurodytu telefonu buvo galima išklausyti naująją grupės dainą. Sukeltas ažiotažas padėjo singlui pasiekti 13-ą vietą JK topų sąrašuose. Taip pat, singlas tapo vienu iš labiausiai perkamų grupės singlų, pirmuoju auksiniu grupės singlu JAV ir pirmuoju singlu, įkopusiu į JAV Top 40-ą po „People Are People“ laikų.

1990 metų sausio mėnesį pasirodė vienas iš sėkmingiausių Depeche Mode singlų „Enjoy the Silence“ (6-toji vieta JK topų sąrašuose, 8-toji vieta ir antrasis auksinis singlas JAV). 1991 metais singlas laimėjo „Best British single“ apdovanojimą renginyje „Brit Awards“ (Britų Fonografijos Industrijos (British Phonographic Industry) rengiami kasmetiniai pop muzikos apdovanojimai).

Sėkmingus singlus sekė ne mažiau sėkmingas albumas „Violator“, kuris pateko į JK bei JAV geriausių albumų dešimtukus ir tris kartus tapo platininiu albumu JAV (parduota daugiau negu 3,5 milijonų albumo kopijų!). Albumą pristatantį pasaulinį turą „World Violation Tour“ taip pat lydėjo sėkmė - daugiau negu 40000 bilietų į koncertą „Giants Stadium“ stadione (East Rutherford, New Jersey, New York, JAV) buvo parduota greičiau negu per 8 valandas. O į koncertą, vykusį „Dodger Stadium“ (Los Angeles, JAV) stadione, bilietus išpirko greičiau negu per valandą (48000 vnt.). Dėl didelio populiarumo netgi kilo šiokių tokių nesklandumų - grupei surengus autografų dalijimo akciją parduotuvėje „Wherehouse Entertainment“ (vakarų Los Angeles, JAV), susirinko daugiau negu 20000 gerbėjų minia. Keletas žmonių buvo sužeisti spūstyje, kuri vėliau vos nevirto riaušėmis. Kaip atsiprašymą sužeistiems gerbėjams, Depeche Mode išleido riboto tiražo albumo versiją, skirtą Los Angeles gyventojams. Kasetę platino radijo stotis KRQO, kuri buvo to paties autografų dalijimo vakaro sponsorius.

Kiti du albumo „Violator“ singlai „Policy of Truth“ ir „World in My Eyes“ taip pat pateko į geriausių dainų sąrašus tiek JK, tiek JAV.

Aukštyn

Tikėjimas, atsidavimas, priepuoliai ir heroinas (1993)

Iškraipyti gyvai grojančių elektrinių gitarų garsai, sintezatoriai ir gyvai mušami būgnai. Visą tai papildo airiški dūdmaišiai ir moteriškas gospelas. Šios naujienos buvo 1993 metų kovo mėnesį pasirodžiusiame grupės albume „Songs of Faith and Devotion“. Albumo debiutas buvo pažymėtas pirmosiomis vietomis albumų topų sąrašuose JK ir JAV.

Pirmąja vieta JAV „Modern Roc Tracks“ sąraše galėjo pasidžiaugti ir pirmasis albumo singlas „I Feel You“ (8 vieta JK singlų topų sąraše). Singlas atskleidė „rokeriškąją“ Depeche Mode pusę - elektroninių instrumentų buvo mažiau nei įprastai. Martin grojo elektrine gitara, Wilder - mušamaisiais instrumentais, kuriais jis pirmą kartą sugrojo „Violator“ albumo įrašymo metu dainoje „Clean“. Singlo viršelis pažymėtas keturiais ženklais, kurie simbolizuoja visus grupės narius. Atpažinti, kuris ženklas skirtas kuriam grupės nariui, galima pagal nurodytas grupės narių gimimo datas ženklo apačioje arba sugretinus single atvaizduotus ženklus su albumo „Songs of Faith and Devotion“ viršelyje esančiais ženklais. Albumo viršelyje grupės narių nuotraukos yra šalia jį žyminčio ženklo. Albumo ir singlo meninis pristatymas - Anton Corbijn rankų darbas. Jis taip pat režisavo ir „I Feel You“ video klipą.

Albumui buvo skirtas pasaulinis „Devotional“ turas, kuris truko net 14 mėnesių (pirmoji turo dalis vyko Šiaurės Amerikoje ir Europoje, antroji (žinoma, kaip "Exotic Tour") - apėmė Pietų Ameriką, Pietų Afriką, Australiją ir kai kurias Azijos dalis, viso - 162 pasirodymai). Tai labai išvargino grupės narius. Gore patyrė keletą priepuolių, Fletch netgi atsisakė dalyvauti antroje turo dalyje - paskelbta atsisakymo priežastis - „nervinis išsekimas“. Pasitraukusį Fletch, likusių turo koncertų metu pakeitė Daryl Bamonte, grupės asistentas, kuris su grupe jau dirbo kelerius metus. Gahan turą atlaikė, tačiau jo metu vis giliau klimpo į heroino „liūną“. Jo nuotaikų kaita ir užsidarymas savyje nebuvo geriausia pagalba grupei.

Turo metu surinkta medžiaga buvo panaudota turą papildančiame albume „Songs of Faith and Devotion Live“. Nors šis albumas buvo skirtas grupės populiarinimui, jo pasiekimai buvo blogiausi per visą grupės albumų istoriją (193 vieta JAV ir 46 vieta JK albumų sąrašuose).

Aukštyn

4 - 1 = ? (1995 - 1996)

1995 metų birželio 1 dieną, savo 36-o gimtadienio proga Alan Wilder pateikė staigmeną - jis pasitraukia iš grupės. Buvo paskelbtas šis atsisveikinimo pranešimas:

Išėjęs Wilder toliau vystė savo asmeninį projektą - 1997 metais grupė Recoil išleido ketvirtąjį albumą „Unsound Methods“. Tuo tarpu, Depeche Mode ateitis kėlė abejonių. Skeptikai pranašavo, kad grupė nieko naujo nebeįrašys.

Tokių kalbų pagrindas buvo Dave Gahan dvasinė būsena ir vis labiau stiprėjantis jo potraukis narkotikams. 1995 metų rugpjūčio 17 dieną Gahan susižalojo skustuvu. Kaip jis pats vėliau pasakojo, tai nebuvo bandymas nusižudyti, tai, veikiau, buvo pagalbos šauksmas. Deja, jis liko neišgirstas - 1996 metų gegužės 28 dieną po narkotikų mišinio „speedball“ perdozavimo Gahan vėl buvo išvežtas į ligoninę. Porą minučių trukusi klinikinė mirtis ir po dviejų dienų sekęs areštas dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo galutinis nuopuolio taškas. Teismas skyrė 9 mėnesių trukmės reabilitacijos programą, po kurios potraukis narkotikams buvo apmalšintas.

Paklaustas apie pojūčius klinikinės mirties metu, Gahan pasakojo - „O, taip. Mačiau Jennifer, kuri dabar yra mano žmona, ir ji mane kvietė sugrįžti. Apėmė jausmas, tarsi ji yra šviesa, gėris mano gyvenime. Taip pat girdėjau labai garsų balsą, kuris sakė - „Tai neteisinga. Tau nereikia nuspręsti!“. Mačiau mane apsupusius medikus, šaukiau - „Aš čia, aš čia!“. Ir staiga grįžau atgal į gyvenimą. Vėliau sužinojau, kad Jennifer, kuri tuo metu buvo New York, tuo pačiu metu pajuto, kad man nutiko kažkas baisaus“.

Reabilitacijos programos metu Gahan savo išgyvenimus išsakė kurdamas dainų žodžius, kurie vėliau buvo panaudoti Depeche Mode ir paties Dave Gahan soliniuose albumuose.

Aukštyn

Ultra (1997 - 1998)

Nepaisant nuolat Gahan persekiojančių problemų, Gore 1995-1996 metais vis bandė suburti grupę naujiems įrašams. Kadangi, Gahan retai pasirodydavo įrašų sesijose, o, jei ir pasirodydavo, prireikdavo savaičių, tam, kad būtų įrašytos vokalo partijos, Gore buvo priverstas išleisti solinį savo sukurtų dainų albumą. Pasibaigus Gahan reabilitacijos programai, buvo surengta įrašų sesija, kurioje dalyvavo prodiuseris Tim Simenon. Sekančiais metais (1997) buvo išleistas albumas „Ultra“, kurį lydėjo du singlai „Barrel of a Gun“ ir „It‘s No Good“. Albumas debiutavo 1 vietoje UK albumų top sąrašuose (5 vieta - JAV). Vėliau buvo išleisti dar du albumo singlai - „Home“ ir „Useless“.

Siekiant sugrąžinti gerbėjų dėmesį, 1998 metais buvo išleistas singlų rinkinys „The Singles 86>98“. Kartu su šiuo rinkiniu buvo pakartotinai išleistas rinkinys „The Singles 81>85“ ir naujas singlas „Only When I loose Myself“, kuris buvo įrašytas albumo „Ultra“ sesijų metu. Grupė surengė ir 4 mėnesių trukmės „Singles Tour“ turą. Tai buvo pirmasis grupės turas, po 1993-94 metais vykusio Devotional/Exotic turo, kadangi albumo „Ultra“ išleidimą lydėjo tik keletas nedidelių koncertų („Ultra Parties“).

Aukštyn

Keistai skambantys ‘70-ieji (2001 - 2002)

Dešimtasis studijoje įrašytas Depeche Mode albumas „Exciter“ buvo išleistas 2001 metais (gegužės 14 dieną - JK, gegužės 15 dieną - JAV). Albumo prodiuseris buvo Mark Bell, vienas iš elektroninės house muzikos pionierių, kuris subūrė grupę LFO ir 1997 metais padėjo Bjork (švedų atlikėja) išleisti albumą „Homogenic“. Depeche Mode albumui Bell suteikė minimalistinį, IDM (angl. - Intelligent Dance Music, elektroninės muzikos stilius) ir glitch (eksperimentinės elektroninės muzikos stilius) įtakotą, skambesį. Nors albumo pardavimai nepasiekė ankstesnių trijų albumų lygio, „Exciter“ pabuvojo geriausių albumų dešimtuke JK ir JAV. Verta paminėti, kad tai - kol kas vienintelis Depeche Mode albumas, kuris JAV debiutavo aukštesnėje vietoje negu JK - 9 vieta JK albumų sąrašuose, 8 vieta JAV „Bilboard 200“ albumų sąrašuose.

Kritikų atsiliepimai eilinį kartą buvo prieštaringi. Nors tokie žurnalai, kaip „NME“, „Rolling Stone“ ir „LA Weekly“ albumą įvertino teigiamai, kiti, tokie kaip „Q“, „PopMatters“ ir „Pitchfork Media“ albumą išjuokė ir išvadino „perkrautu, nykiu ir blyškiu“. Galbūt dėl tokios reakcijos, vėlesniuose Depeche Mode turuose, grupė nusprendė visai negroti arba groti tik vieną dainą iš įtrauktų į albumo sudėtį („Goodnight Lovers“).

Tais pačiais metais, įvyko ir pasaulinis „Exciter Tour“ turas. Oficialiai turas prasidėjo birželio 15 dieną Monreal (Quebec provincija, Kanada), nors prieš tai buvo surengta keletas apšilimo koncertų Los Angeles (JAV), Quebec City ir Ottawa (Kanada). Turo pabaiga - koncertas, surengtas gruodžio 5 dieną Manheim mieste (Vokietija).

Corbijn, kuris sukūrė turo metu naudotą scenos apipavidalinimą, nufilmavo du koncertus, vykusius Palais Omnisport de Paris-Bercy arenoje (Paris, Prancūzija) spalio 9 ir 10 dieną. Medžiaga buvo panaudota kuriant gyvo garso koncerto video filmą „One Night in Paris“, kuris buvo išleistas 2002 metais.

Albumą „Exciter“ populiarinti turėjo ir keturi jį lydintys singlai. Pirmasis iš jų, pavadintas „Dream On“ JK pasirodė 2001 metų balandžio 23 dieną (JAV - balandžio 24 dieną). Tai buvo daina, kurioje elektroninė muzika persipynė su akustinės gitaros garsais ir šiurkštoku vokalu. Video klipą singlui sukūrė prancūzų kilmės režisierius Stephane Sednaoui.

Antrasis albumo (37-asis grupės) singlas buvo liepos 30 dieną JK išleistas „I Feel Loved“. JAV singlas buvo išleistas liepos 31 dieną. „Exciter Tour“ metu grupė singlą grojo nuolat, tačiau antroje, Europai skirtos turo atšakos, dalyje, dėl nežinomų priežasčių singlas dingo iš grojaraščių. Video klipą singlui sukūrė John Hillcoat (australų kilmės režisierius, taip pat dirbęs su Nick Cave ir Westlife).

Hillcoat režisavo ir kitų dviejų Depeche Mode singlų - „Freelove“ (išleistas gruodžio 5 dieną) ir Goodnight Lovers“ (išleistas 2002 metų vasario 11 dieną) video klipus.

Aukštyn

Keistai skambantys patys Depeche Mode (2004)

2004 metais Mute išleidžia remiksų rinkinį „Remixes 81-04“, kuriame buvo įvairių grupių atliekami 1981 - 2004 metų Depeche Mode singlų miksai. Viena iš žymiausių šio rinkinio dainų yra „Enjoy the Silence“ perdirbinys „Enjoy the Silence (Reinterpreted)“, kurį atliko Mike Shinoda (Michael Kenji "Mike" Shinoda, JAV muzikantas ir dainų rašytojas, „Linkin Park“ grupės narys). Ji buvo išleista, kaip atskiras singlas, pasiekė 7-ą vietą JK topų sąrašuose ir netgi buvo sukurtas video klipas, kurį režisavo vokiečių kilmės režisierius Uwe Flade. Klipas buvo animacinis, keliuose jo epizoduose, nupieštuose monitoriuose demonstruojamos ištraukos iš „Devotional“, „One Night in Paris“ ir 1998 metais MTV filmuoto „The Singles Tour“ koncerto.

Aukštyn

Angelai sidabriniais sparnais (2005)

Depeche Mode naują albumą išleido 2005 metų spalio 15 dieną. Skambiai pavadintas „Playing the Angel“ albumas, kurį prodiusavo Ben Hillier, debiutavo 1-oje vietoje net 17-oje šalių. Galbūt toks populiarumas albumą lydėjo ir dėl to, kad tai buvo pirmasis grupės albumas nuo 1984 metais išleisto „Some Great Reward“, kuriam dainų žodžius kūrė ne vien tik Gore. Dainų „Suffer Well“, „I Want It All“, „Nothing\'s Impossible“ žodžių autorius yra Gahan, o muziką joms padėjo sukurti Christian Eigner ir Andrew Phillpott.

Pirmąjį albumo singlą „Precious“, JK išleistą 2005 metų spalio 3 dieną, temdė skandalas, susijęs su neišbaigto video klipo „nutekinimu“. Nors oficiali video klipo versija pasirodė tik rugsėjo 12 dieną (2005 m.), piratinė versija buvo paviešinta keliais mėnesiais anksčiau. Dėl šio įvykio, „Precious“ singlas radijo stotims buvo atiduotas transliuoti daug anksčiau negu buvo numatyta (rugpjūčio 22 dieną). Video klipą, kuriame buvo panaudota daug kompiuterinių efektų, režisavo Uwe Flade.

Uwe Flade buvo ir antrojo „Playing the Angel“ albumo singlo „A Pain That I‘m Used To“ video klipo režisierius. Pats singlas buvo išleistas 2005 metų gruodžio 12 dieną.

Trečiasis singlas „Suffer Well“ buvo išleistas kovo 27 dieną 2006 metais. Video klipą šį kartą sukūrė Corbijn, kuriam tai buvo pirmasis video klipas po „Useless“ laikų (1997 metai). Klipe nusifilmavo Gahan žmona (viename epizode ji vaidino angelą, kitame vaidino pati save). Kitas klipo veikėjas - limuzino vairuotojas buvo grupės vadybininkas Jonathan Kessler.

Ketvirtasis albumo singlas pasirodė 2006 metų birželio 5 dieną ir buvo 44-asis singlas grupės karjeroje. Jį sudarė dvi a-side dainos „John the Revelator“ ir „Lilian“. „John the Revelator“ turi savo kilmės istoriją - tai ne visiškai naujas Depeche Mode kūrinys, nors jo negalima laikyti ir paprastu perdirbiniu, kaip „Route 66“ ar „Dirt“. 20 amžiaus pradžioje, folklorinė gospelo daina „John the Revelator“ buvo atliekama tokių artistų, kaip Son House, Blind Willie Johnson, kiek vėliau ją taip pat atliko „The Holy Modal Rounders“, „The Blues Brothers“ ir John Mellencamp. Kiekvienas iš jų, dainai pridėjo savų detalių, kartais, kai kurias originalias dalis visai praleisdavo. Depeche Mode atliekamame variante, savo ruožtu, buvo panaudota keletas tokių originalių pradinės dainos dalių (pavyzdžiui, pritariančiojo vokalo choras - „Who‘s that shouting? John the Revelator“ ir pan.).

Nors pasaulinis albumą pristatantis turas „Touring the Angel“ prasidėjo tik 2005 metų gruodį, apie jį buvo paskelbta dar vasaros pradžioje. 2005 m. birželio 16 dieną Dusseldorf mieste (Vokietija) Depeche Mode surengė spaudos konferenciją, kurios metu paskelbė Europoje vyksiančių koncertų datas. Koncertų, vyksiančių Amerikos žemyne, datos buvo paskelbtos įpusėjus rugsėjo mėnesiui.

Prieš turą spalio 28 dieną New York (JAV) buvo surengtas apšilimo koncertas, žinomas kaip „Starting the Angel“. Patį turą sudarė dvi dalys - uždarose patalpose vykę koncertai ir turą pratęsiantys pasirodymai pasirodymai po atviru dangumi, vadinama „Open Air“ dalis.

Pirmasis turo koncertas turėjo įvykti Fort Lauderdale (Florida, JAV), tačiau dėl praūžusio uragano Vilma padarinių ir atšaukto koncerto, pirmuoju tapo gruodžio 3 dieną įvykęs koncertas Tampa mieste (Florida, JAV). Paskutinysis turo koncertas, prieš prasidedant „Open Air“ koncertų serijai, buvo Wembley arenoje (London, JK) surengtas 2006 metų balandžio 3 dieną.

„Open Air“ seriją atidarė 2006 metų balandžio 27 dienos koncertas Mountain View (Kalifornija, JAV). Seriją, o kartu ir turą užbaigė koncertas Atėnuose tų pačių metų rugpjūčio 1 dieną. Turo pabaigai, kaip ir pradžiai, buvo suplanuota kita data, tačiau dėl koncertų organizatoriaus kaltės teko atšaukti du paskutiniuosius turo pasirodymus Lisboa (Portugalija) ir, dėl Libano ir Izraelio karinio konflikto, finalinį turo koncertą Tel Aviv (Izraelis).

Turo metu Depeche Mode apsilankė Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje), Pietų Amerikoje sugrįžo į labai senai lankytą Meksiką, Europoje pirmą kartą pabuvojo Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat - antrą kartą aplankė Lietuvą (2006 metų kovo 18 diena).

Pilnas turo koncerto video įrašas „Touring the Angel: Live in Milan“ buvo nufilmuotas vasario 18 ir 19 dienomis, koncertų Mediolanum Forum di Assago arenoje (Assago, Milan provincija, Italija) metu. Jį režisavo Blue Leach (kino režisierius, dirbęs su REM, Linkin Park, The Prodigy, Beck, Marilyn Manson ir kt. atlikėjais).

Aukštyn

Visatos garsai... May the force be with you... (2007 - 2009)

2007 metų rugpjūčio mėnesį, pristatant antrąjį Gahan solo albumą „Hourglass“, buvo pranešta, kad Depeche Mode 2008 metais ruošiasi sugrįžti į įrašų studiją.

2008 metų kovo mėnesį pasklido gandai, kad Ben Hillier prodiusuos dvyliktąjį grupės albumą. Gegužės mėnesį grupė susirinko studijoje, tam, kad padirbėtų su dainomis, kurias įrašė Gore savo namų studijoje.

Tų pačių 2008 metų spalio 6 dieną, Depeche Mode surengė spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatytos dviejų naujų dainų „Wrong“ ir „Peace“ ištraukos bei paskelbta apie planuojamą naują albumą su jį palaikančiu pasauliniu turu.

2009 metų sausio 15 dieną, oficialiame Depeche Mode tinklapyje pasirodė naujiena apie ruošiamą naują studijinį (dvyliktąjį grupės karjeroje) albumą „Sounds of the Universe“. Pats albumas buvo išleistas balandžio 20 dieną (JAV - balandžio 21 dieną). Albume vėl buvo trys dainos, kurioms žodžius sukūrė Gahan (kartu su Christian Eigner ir Andrew Phillpott) - „Hole to Feed“, „Come Back“ ir „Miles Away / The Truth Is“.

„Wrong“ - pirmasis albumo „Sounds of the Universe“ singlas, skaitmeniniu pavidalu buvo išleistas vasario 29 dieną. Apčiuopiamą pavidalą singlas įgavo balandžio 20 dieną (JAV - balandžio 21 dieną). Video klipą režisavo Patrick Daughters (amerikiečių kilmės režisierius), jame filmavosi Julian Gross (grupės "Liars" narys).

„Peace“ - antrasis albumo singlas, kuris buvo išleistas tik Europoje. Išleidimo data - birželio 15 diena. Video klipą režisavo prancūzų režisierių duetas Jonas ir Francois, pagrindinė aktorė - rumunė Maria Dinulescu.

Pasaulinis turas, pavadintas „Tour of the Universe“ prasidėjo gegužės 10 dieną, koncertas vyko Ramat Gan stadione (Tel Aviv, Izraelis). Apšildomasis koncertas vyko Rockhal arenoje (Esch-sur-Alzette, Liuksemburgas). Turo pradžioje, Gahan lydėjo nesėkmės - gegužės 12 dieną, prieš prasidedant koncertui Atėnuose, buvo paskelbta, kad Gahan išvežtas į ligoninę. Priežastis - ūmaus gastroenterito priepuolis. Po ilgos tylos ir 9 atšauktų pasirodymų (tarp jų - ir Lietuvoje), gegužės 28 dieną buvo paskelbta, kad Gahan iš šlapimo pūslės buvo pašalintas dar nesuvešėjęs piktybinis auglys. Gydytojai rekomendavo Gahan pailsėti, tad turas buvo pratęstas birželio 8 dieną Leipzig mieste (Vokietija).

Deja, nesėkmės tuo nesibaigė - liepos 9 dieną pasirodymo Bilbao (Ispanija) metu Gahan susižeidė koją. Tai grupę privertė atšaukti paskutiniuosius du europinės turo dalies koncertus Porto (Portugalija) ir Sevilla (Ispanija) miestuose. Pora atšauktų koncertų buvo ir Amerikai skirtoje turo dalyje. Rugpjūčio 12 dieną, dėl gydytojų nurodymų Gahan pailsinti balsą, buvo atšauktas koncertas San Francisco mieste (Kalifornija, JAV). Poilsis buvo pratęstas ir rugpjūčio 14 dieną - atšauktas pasirodymas San Diego mieste (Kalifornija, JAV).

Aukštyn